Tai trečia ir paskutinė trilogijos dalis :D Kaip dažnai būna, ir pati blogiausia.
_____________________________________________________
Budėtojas įdėmiai stebėjo itin sudėtingo radaro monitorių. Staiga pro šalį ėjęs picų išvežiotojas jame pastebėjo taškelį, sparčiai judantį Žemės link. Jis sviedė picas ant grindų ir puolė prie vidinio ryšio aparato. Budėtojas puolė prie picų.
- Klausykit, klausykit, - picų išvežiotojas rėkė į mikrofoną, - prie Žemės artėja nežinomos kilmės objektas. Kviečiu visus, kam įdomu. Įėjimas du doleriai.
Stebėjimo salė akimirksniu prisipildė įvairiausio plauko perėjūnų. Čia buvo ir pardavėjų, ir bibliotekininkų, ir klounų, ir net keli kareiviai.
- Įdomu, kas tai? – pasakė generolas Rodrigesas.
- Manome, jog nežinomos substancijinės kilmės augalinių riebalų turinti planeta.
- Aš klausiau, kas čia, - suurzgė generolas ir bedė pirštu į ekraną.
- Manau, jog koks nors mūsų technologijai nežinomas aparatas, sere, - puolė aiškinti visur paskui jį sekiojantis leitenantas Lukasas.
- A-a, čia jūs erudite, - paniekinamai vyptelėjo Rodrigesas, - ką gi, leitenante, siųskite flotilę Šuol-2 naikintuvų ir išsiaiškinkite, koks ten objektas.
- Sere, klausau, sere, - sušuko Lukasas ir, atidavęs pagarbą generolui, išbėgo iš patalpos.
Rodrigesas pažvelgė į mirksintį tašką ekrane ir įsidėjo pagarbą į kišenę. Po kelių minučių nuo Žemės atsiplėšė Šuol-2 naikintuvų flotilė. Jai vadovavo leitenantas Lukasas, saugiai sėdėdamas bunkeryje.
- Žydrųjų baze, čia invalidas, - lakūnų kapitonas susisiekė su baze, - matau neaiškios kilmės objektą. Elgiuosi kaip visada – atakuoju.
- Invalide, čia žydrųjų bazė. Parvežkit trofėjų.
Naikintuvai skutamuoju skrydžiu nulėkė pasitikti taikinio. Trumpa komanda, ir į jį pasipylė lazerių iškrovos. Kentauro Alfa krūptelėjo ir žali čiuptuvai šovė naikintuvų link.
- Statau už planetą, - ramiai ištarė Upsuchularis Portus.
- O aš – už naikintuvus. Santykis trys prieš aštuonis, - nepasimetė kitas mažas žalias žmogutis, sėdintis su draugu mažoje skraidančioje lėkštėje, primenančioje neatpažintą objektą.
Tuo metu įsiliepsnojo tikras mūšis: naikintuvai laistė planetą ugnies papliūpomis, o planeta gaudė ir traiškė juos savo čiuptuvais.
- Pranešu, kad Kentauro Alfa sėkmingai sunaikino mūsų naikintuvus ir pasuko Žemės link, - generolui raportavo Lukasas.
- Na ką gi..., - Rodrigesas pamaišė pirštu arbatą, - Kiekvieno lokalaus individo, turinčio banalią erudiciją, požiūriu: niekas negali nepaisyti dimetraliniu skirtumu sudaugintų mistifikacinių bei parodoksalių iliuzijų. Vienu žodžiu, aš nusiplaunu. Vyriausias šitam beprotnamy lieki tu.
Leitenantas Lukasas dar ilgai ištįsusiu veidu žiūrėjo nueinančiam generolui įkandin.
O tuo metu Kentauro Alfa vis artėjo.
O tuo metu prasidėjo masinės sektų savižudybės, ir Žemės gyventojų skaičius sumažėjo keliais milijonais.
O tuo metu vienas mažas žmogutis mokėjo praloštas sagas, kitam mažam žmogučiui.
- Nedelsiant sunaikinti Kentauro Alfą. Siųskit visas pajėgas, - į mikrofoną šūkavo leitenantas Lukasas.
Erdvėlaiviai vienas po kito kilo iš Žemės ir atakavo planetą. Tačiau jos nesulaikė niekas. Kruvina, iškapotais šonais planeta nesulaikomai artėjo prie Žemės.
Prieš leitenantą Lukasą stovėjo grupė keistų žmogystų. Čia buvo Supermenas, Betmenas, Zoro, Spaidermenas ir dar daug kitų pamišėlių.
- Taigi, jūs turite sunaikinti virš mūsų pakibusią grėsmę, - iškilmingai pradėjo kalbą Lukasas.
Staiga į salę įbėgo prezidentas su naktipuodžiu ant galvos.
- Ir aš vyras su kauke. Ir aš noriu pulti Kentauro Alfą, - grėsmingai šluota mosavo valstybės galva.
Matydamas, kaip jo pasitarimas nujoja ant šuns uodegos, Lukasas nusprendė nebesikankinti ir staigiai apsisprendęs sušuko:
- Pirmyn!
Mūsų pasaulio sargai ir didvyriai šoko pro langą ir iškeliavo – kaip kas sugebėjo. Tik Zoro išsitėškė ant žemės, nepataikęs ant savo arklio.
- Karamba, - tespėjo nusikeikti ir numirė.
Prezidentas apsispjovė ir užlipo ant stalo.
O Kentauro Alfa vis artėjo. Ir štai, ji jau prie pat Žemės. Ji ištiesė savo ilgus žalius čiuptuvus, bet... Kas gi čia? Žemė ėmė sparčiai tolti nuo agresorės. Sugaišusi milisekundę nustebimui išreikšti, Kentauro Alfa pasileido paskui bėglę.
- Mes ilgai neišsilaikysime, mes dūstame, - sušuko Spaidermenas ir Betmenas.
Supermenas nieko neatsakė, tik stūmė planetą toliau. Jo bendražygiai beviltiškai sumosavo rankomis ir nėrė atmosferos sluoksnio link. Dabar Žemės viltys buvo sudėtos tik į Supermeną.
- Valio. Ura. Saliut, - staiga pratrūko džiaugsmingu šūksniu Žemės gyventojai.
Jie šokinėjo pro langus iš laimės ir žudėsi iš džiaugsmo.
- Visad sakiau, jog šitų juokingų padarų nesuprasim, - tarstelėjo vienas mažas žmogutis kitam.
Pentagone taip pat džiūgavo.
- Mes geriam “Danonki”. Mes norim užaugti, - visai Amerikai per tiesioginę transliaciją dainavo prezidentas.
Visiems džiūgaujant, Supermenas vienas stūmė Žemę tolyn. “ Jei pavyks atvilioti Kentauro Alfą prie Juodosios Skylės, tai gal ją įsiurbs?” – mąstė didvyris. Tuo metu Sacharos dykumoje pagal pranašystę atgijo Mumija ir Skorpionų karalius. Jie ruošėsi užkariauti pasaulį, tačiau, išgirdę apie esamą būklę, nutarė palaukti geresnių laikų viešpatavimui ir vėl užsikasė.
Prezidentui kapojant kabineto baldus, pas jį atbėgo leitenantas Lukasas. Jis tėškė savo riebų užpakalį ant kėdės ir sušuko:
- Prezidente, mes priartėjome prie Juodosios Skylės. Supermenas klausia, kaip pasielgti?
- Kaip pasielgti? – Prezidentas įsikirto kirvį sau į koją, - darykit viską savo nuožiūra. Man gydytojai uždraudė galvoti. Sako, kad tada aš pasidarau per daug aktyvus, o tai kenkia valstybei...
Supermenas pagaliau atvilko Žemę prie Juodosios Skylės. Nieko neįtardama, Kentauro Alfa nusekė paskui. Agresorei priartėjus prie Skylės, Supermenas vikriai čiupo už virvutės ir stipriai patraukė. Kentauro Alfa ėmė suktis. Ji sukosi vis greičiau ir greičiau, kol visai pradingo iš akiračio. Juodoji Skylė garsiai atsirūgo ir šelmiškai mirktelėjo Supermenui.
- Taigi, dieną Žemėje vėl išgelbėjo Power Pop Girls... Tfu, dieną vėl išgelbėjo Supermenas - džiaugsmingu balsu, visam pasauliui pranešė žinių vedėjas.
ŽEMĖ BUVO IŠGELBĖTA
Po trijų sekundžių kažkoks savižudis – maniakas – teroristas susprogdino Žemės planetą. Jos druzgai pasklido po visą Saulės sistemą. Juodoji Skylė vėl šelmiškai
mirktelėjo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą